Patyrimai

 

Sielos išlaisvinimas

Ryte skubu į parduotuvę, lauke šalta, pasnigę, slidu…einu prie automobilio, priešais mane ateina maža senutė, sulinkusi, su lazdele. Kai tik aš atkreipiu į ją dėmesį, ji pakelia galvą ir mūsų žvilgsniai susitinka. Pirma mintis „reikia ją pavežti“, tuoj įsijungia protas, „ką čia dabar lysi žmogui į akis, tegul moteris eina sau ramiai“. Atsisėdu į automobilį.  Močiūtė paėjusi šiek tiek toliau atsisėda ant suoliuko, „antras šansas“ galvoju:), dabar tikrai einu paklausti:) „Močiute, ar toli išsiruošėt, gal pavežti reikia“„Einu vaikeli į parduotuvę, ten toli…“ „Ar iki Akropolio, klausiu“, „Taip“. Tai aš jus galiu pavežti, nuo čia apie 2 km. jums sunku eiti, o aš kaip tik ten važiuoju. Močiutė sutinka:), aš beveik įsikeliu ją į automobilį, močiutė mažutė, įlipti jai sunku…Važiuojant klausiu: „o kodėl taip toli pėstute einate“ „Į ligoninę guldo, ten yra pirkti bulkučių, kurios nepelyja“ Nuvykstame mudvi iki Akropolio, susitariame, kad aš paliksiu atrakintą automobilį, jeigu ji grįžtų anksčiau. Aš nulekiu į parduotuvę, ko važiavau – neradau:)…bėgu į šalia esančią parduotuvę, močiutė dar neatėjusi, greitai apsiperku, dar paimu močiutei nepelyjančio pjaustyto batono, jogurto ir skubu atgal. Žiūriu, močiutė ateina:) Susėdame ir riedame namolio. Močiutė džiaugiasi, kad pasisekė, šitaip slidu ir eiti niekur nereikėjo ir bulkučių rado nupirkti:) Klausiu močiutės, „kiek jums metų“, ji neprisimena, sako: „gimiau 1937 m. kovo mėn. neprisimenu kokią dieną.  Turiu dukrą, ale mudvi nelabai sugyvenam“ Parvežu ją kaip įmanoma arčiau namų, atiduodu batoną su jogurtu, močiutė dėkoja, dėkoja:) ir mes išsiskiriame….

Šeštadienio vakaro malda skiriama Žemės planetos Triklostei liepsnai. Po maldos jungėsi Mokytojai energetiniam seansui. Mindaugas pakvietė mane atsistoti į centrą, pradėjo eiti stiprios energijos, pasakiau Mokytojams, kad sergu ir galiu neatlaikyti aukštų vibracijų, jie tik nusijuokė, fizinis kūnas atlaikys:)…Išgirstu, kad turiu pasikviesti Robertą (vardas pakeistas), pradeda energijos dirbti su tuo žmogumi, valo jo energetinį lauką, energijos dažnis vėl pasikeičia ir rankos pakyla iki Roberto Triklostės liepsnos, pradeda žadinti reptiliją, kuri „saugo“ žmonių Triklostę liepsną. Neilgai trukus ji ima kalbėti reptilijų kalba, kaip aš suprantu, ima pykti ant manęs, kad svilinu ją šviesa. Traukdama lauk reptilijas, paprastai kalbu violetinės liepsnos liepimą, kuris sustiprina energijas, tačiau, kai reptilija pasižadina, būna sunku susikaupti maldai nes ji ima pykti ant manęs garsiai :)…Neilgai trukus reptiliją išimu, atsiprašau jos ir transformuoju ją į Meilę. Paprastai, kai reptililijos nebelieka, išlaisvinta Siela ima verkti ir dėkoti už suteiktą jai laisvę, tačiau šį kartą – mirtina tyla. Dar pasitikrinu, ar tikrai ištraukiau reptiliją, būna, kad ji dar labiau pasislepia, bet šį kartą – ne, Siela tyli…

Ką daryti? Kas gali jam padėti? Sielos nėra.

Dešinės rankos delnas uždengia mano akis, nusisuku į kitą pusę ir jaučiu, kaip leidžiuosi į požemių karalystę, pas tamsos valdovus, atėjusi pas juos, prašau kad atiduotų Roberto Sielą. Tyla. Atsiklaupiu ir prašau Motinos Marijos pagalbos, komanda pradeda garsiai melstis Motinai Marijai…Ašaros byra skruostais, pradedu atsiprašinėti už tą žmogų ir jie pagaliau atiduoda Roberto Sielą. Nešu ją, tarsi neščiau didžiausią brangenybę Žemėje,  Žmogaus Sielą. Mintyse sukasi žodžiai, kuriuos ištariu Robertui, jis savo Širdyje, turi padaryti Sostą Sielai, kuriame ji galėtų atsigauti, nes dabar ji labai silpna ir sužeista šalčio, kuris vis dar sklido nuo jos, žmogus drebėjo…Komanda sustojusi ratu giedojo Maitrėjos mantrą, su meile, švelnumu. Šildėme žmogų ir jo Sielą. Kol aplinka ir Širdis ėmė šilti 🙂 Pasidarė jauku ir gera:)

Staiga prieš akis iškyla močiutė, kurią ryte vežiau į parduotuvę,…girdžiu: „Jeigu tu būtum jai nepadėjusi, šio seanso būtų nebuvę. Ryte, buvo patikrintas tavo gailestingumas“.

Po to prasidėjo antroji seanso dalis. Irutė pajautė, kad ji turi atsistoti už Roberto nugaros, ir paprašė mergaitės, kuri pas mus naujokė, kad atsistotų priekyje. Vėl jungėsi energijos darbui, tačiau, darbas vyko energetiniame lygyje, žmonių kūnų nelietė. Dirbome visa komanda. Valė, po to pradėjo pildyti Šviesa ir Meile. Priėjau ir pasukau mergaitę, kuri stovėjo Roberto priekyje, į jį, pajaučiau, kad jai laikas atsisukti. Irutė, kuri stovėjo už nugaros, buvo kaip Motina, kaip Motinos Marijos palaiminimas jam…

O kas ta mergina, kuri stovi atsisukusi į jį?

 

 

2017.12.19 Sielos išlaisvinimas

A vida requer cuidado. Os amores tambem. Flores e espinhos são belezas que se dão juntas. Não queira uma só, elas não sabem viver sozinhas... Quem quiser levar a rosa para sua vida, terá de saber que com elas vão inúmeros espinhos. Não se preocupe, a beleza da rosa vale o incômodo dos espinhos... Padre Fábio de Melo

Moteris, apie 12 metų kenčia skausmo priepuolius virškinamajame trakte ir galvoje, kurie būna dažnai ir tęsiasi dvi paras.

Tuo metu kai pradeda skaudėti, vaistai nepadeda, šiek tiek skausmą numalšina karšta vonia.

 Nuolatinis gyvenimas kančioje.

Pas mane ji atėjo prieš du mėnesius. Pasipasakojo, kad praėjo daug daktarų, bet skausmas nedingo.

Žmogus meldžiasi, kartais vaikšto į kvėpavimo praktikas, bet rezultatų nėra.

Iš pradžių dariau jai energetinius seansus, traukiojau „tamsiukus“, kurių buvo prilindę visur. Susitarėme, kad jeigu prasidės skausmo priepuolis, ji man paskambins. Vieną rytą ji parašė sms ir aš nuėjau pas ją į namus. Skausmas iškėlė į paviršių dar keletą „tamsiukų“, atsisėdau šalia jos, rankas uždėjau ant galvos ir supratau, kad tai migrena, nes man tas pulsuojantis skausmas labai pažįstamas. Paprašiau, kad ji kvėpuotų sąmoningu kvėpavimu, paaiškinau kaip tai daryti ir ji kvėpavo, o aš rankose laikiau jos galvą. Tekėjo stiprios Meilės energijos. Gal po 30 min. skausmas nurimo. Jos Širdies taurė ir visas kūnas užsipildė meilės energija ir spazmai baigėsi.

Grįžau namo laiminga, kad taip lengvai radau vaistus ligai numalšinti. Moteris vieną kartą per savaitę, o  vėliau du kartus ateidavo sąmoningo kvėpavimo sesijai, per kurį pasijungdavo energijos ir dirbdavo su jos energetika. Skausmas pasidarė vos juntamas, o vėliau ir visai dingo, kol vieną dieną grįžo su didžiausiais spazmais :((

Mane ištiko šokas :), kaip?  iš kur? Juk atrodė, kad viską darome teisingai, taip kaip moko Mokytojai, kaip sako Širdis,  atrodo, kad žmogus jau išmoko, nepykti, nesijausti auka, nebūti kategoriška…tik mylėti, džiaugtis, svajoti ir kurti gražų gyvenimą:)

Bet, gyvenime tai įmanoma ne visada…

Atėjus sekančiam mūsų susitikimui, atsisėdau maldai, prašiau Dievo, kad padėtų, jeigu gali,  moteris mokosi mylėti, stengiasi iš paskutiniųjų būti gera, ką ji daro ne taip, kad liga sugrįžta? Prašiau pagalbos. Prisijungė Egipto Dievybė Sekhmet (moteris su katės galva) ji sakė norinti jai padėti, nes pažįsta ją ir ims ją globoti 🙂 Prisiminiau, kaip prieš keletą susitikimų tai moteriai po seanso pasiūliau įsigyti kačiuką, toks jausmas buvo, kad kačiuko švelnumas joje pažadintų giliai paslėptą meilę, matyt Sekhmet jau tada jungdavosi prie gydymo.

Kalbėjausi su Motina Sekhmet, ji pasakė kad jos Sielos dalis uždaryta J, aš taip ir galvojau, tik kaip ją išlaisvinti, kieno paprašyti pagalbos? Sekhmet patarė kreiptis į Pasaulio Motiną 🙂 Aš susikaupiau ir stengiausi užmegzti ryšį su Pasaulio Motina. Ji atėjo:) ir sutiko pagelbėti 🙂

 Nusivedė mane į požemių karalystę pas tamsos valdovus ir paprašė grąžinti tos moters Sielą. Tamsos valdovas atidavė man jos Sielą į rankas, aš sunerimau, nes moteris į seansą dar nebuvo atėjusi, aš tik ruošiausi seansui…Pasaulio Motina patarė moters Sielą priglausti prie Širdies ir šildyti ją, žadinti jos gyvybę, kol ateis moteris.

Kai ji atėjo, paprašiau, kad atsisėstų šalia, susikauptų, „įeitų“ į savo Širdį ir sukurtų savo Sielai sostą.

Nebuvo laiko kada kalbėtis, bet kaip vėliau paaiškėjo, jau antra para ji tyliai vėl kentė  skausmą.

 

Ir tada ateina suvokimas, koks stiprus turi būti žmogaus tikėjimas ir pastangos gyventi meilėje ir džiaugsme, kai Siela uždaryta kalėjime.

O kai Siela kalėjime – tamsa leidžia sau kenkti žmogui, įstumti jį į depresijos liūną, sutapatinti su tamsiausia kolektyvinės sąmonės dalimi ir pradeda žmogus pats kentėti, jaustis auka – nors atrodo, nėra dėl ko…ir skausmas, įtakotas liūdnų minčių… sugrįžta…

 

Toliau procesas tęsėsi per sąmoningą kvėpavimą,  prisijungusi Pasaulio Motina, kartu su moters Siela nutraukė visus įsipareigojimus, pažadus, priesaikas su tamsa. Moteris ėmė juoktis, kai išgirdo, kad tamsos durys užsidaro ir atsiveria durys, vartai į Šviesą :))

Kiek amžių kentėta, kiek išdavysčių, melo, intrigų, kančios sukėlė kažkada padaryti neteisingi pasirinkimai. Juk ne bereikalo liaudyje yra išlikęs posakis, „pardavė Sielą velniui“…Tik ar dažnai mes susimąstome, kaip tai įtakoja kai kurių žmonių gyvenimus…

Tikiu, kad sušilusi ir atsigavusi Siela, padės moteriai sustiprėti, padės jai atrasti gyvenimo džiaugsmą, meilę ir tikrąjį Dievą, kurio ji taip ilgai ir kantriai ieškojo, nes Siela žino tikrąjį Kelią namo 🙂