Patyrimai

Žydroji civilizacija

Neišvengiamai nepripažįstami įrašai ir pranešimai apie tai, kad nėra jokio Tiene futuro ... Lo pasado ya es pasado vive el presente. ^ - ^

 

Diena keičia dieną, ateina nauji žmones į seansus, apsivalę savo energetinius kūnus, jungiasi į komandą bendram darbui. Daugumą seansų labai panašūs, vyksta energetinis valymas, transformuojama iškelta harmonizuoti buvusių įsikūnijimų karma, kartu su Motinos Marijos pagalba laisvinamos Sielos, kiek daug jų uždaryta požemiuose…Laikas susigrąžinti tai, kas prarasta…

Neseniai į komandą prisijungė moteris, jaučiau, kad jai būtinai reikia apsivalyti energetiškai, bet ji sako, aš jau tiek daug esu visko praėjusi, tiek daug vyko valymų, Reiki seansai, O. Gadeckis, D. Trockis…gal ir nebereikia…

Atėjo laikas, moteris pasiskambino ir mes susitarėme seansui. 

Pasijungė stiprios energijos darbui, mane pradėjo kelti aukštyn, jaučiau kylantį šaltį, pradėjau visa drebėti, šaltis buvo nepakeliamas, laužė kaulus, buvo sunku judėti, tačiau spindulio jėga po truputėlį judėjau link jos. Moteris buvo įšalusi lede. Išgirstu, kad ji Žydrosios civilizacijos atstovė ir ją reikia ištraukti iš ledo luito. Dieviškoji Ugnis sušildė jos sušalusią Širdį, tada pasijungė būrys Mokytojų ir visi kartu ėjome žadinti Žydrosios civilizacijos Žmones, Dieviškąją Meilės Ugnimi. Energija buvo tokia galinga, ašaros riedėjo mūsų skruostais, prabudę Žmonės džiaugėsi prabudę po ilgo sapno, žadino kitus savo draugus. Didžiulė žmonių minia stovėjo apkabinę vienas kitą, Mokytojas kalbėjo, kad Žydrosios civilizacijos Žmonės gyveno santarvėje vienas su kitu, nebuvo jokios atskirties nuo Dievo. Meilės energija degė jų Širdyse. Žemės planeta – buvo Rojaus planeta. Atėjo laikas jiems prabusti ir išskleisti Meilę šiam Pasauliui.

Dar ilgai liejosi aukšto dažnio energija, po to ji ėmė slūgti ir paprašė moters sugrįžti į šį įsikūnijimą. Jai buvo palikta teisė sugrįžti ten kai panorės, bet pirma turi sustiprėti.

Toliau pasijungė valymas. Galbūt kažką šokiruos tai, ką aprašysiu, bet matyt atėjo laikas dalintis tomis žiniomis.

Einu prie moters ir jaučiu, kad joje gyvena, hidra (devyngalvis slibinas). Ji gyvena antroje čakroje ir maitinasi žmogaus gyvybine energija. Paprašau jos atsigulti, pasijungia energijos ir vyksta kova be pralaimėjimų, kol hidra išleidžia paskutinius nuodingų dujų kamuolius. Moterį pykina, matau kaip ją smaugia didžiulė dvigalvė gyvatė. Ji atsisėda ir prasideda trečioji seanso dalis, reikia ištraukti reptiliją, kuri užgulusi Triklostę liepsną ir atskyrusi moterį nuo Dieviškosios Ugnies Galios. Reptilija pasižadinusi jau seniai, atjungiu ją nuo kaklo, ji kovoja, stengdamasi išlikti. Bet Dievo valia yra kitokia. Pagaliau viskas baigiasi, pasigirsta skausminga rauda, moteris ima verkti, verkia jos Siela pagaliau išlaisvinta iš priespaudos gniaužtų. Pagaliau ji Laisva. 

Ir tada vėl pajungia aukšto dažnio bangas, jos ima skverbtis į aurą, Moteris sako, kad ji atpažįsta šią energiją ir jos labai bijo, nes jausmas toks, kad tuoj išprotės. Aš ją raminu, kad visi, kuriems taip atrodė, jau perėjo į kitą realybę, o tu turėsi priprasti prie aukšto dažnio savo vibracijų. Pildosi jos aura Šviesos ir Meilės bangomis, ji pradeda švytėti. Džiaugsmas beribis. Ją krečia šaltis, tačiau laisvės pojūtis viduje, sukuria palaimos būvį.

Sekančią dieną, žmogus, gyvenantis Vokietijoje dalinasi komandos puslapyje savo sapnu:“ …Dabar daug sapnuoju ir tie sapnai nėra maloniausi. Šią naktį buvom ant užšalusios jūros. Daug žmonių buvo tame tarpe ir man artimų. Pradėjo ledą laužyti, pjaustyti visokiais agregatais, traktoriais. Jaučiau džiaugsmą, kad tuoj tuoj bus pralaužti ledai. Ir tai įvyko. Atitrūkę ledai pasinėrė į vandenį, o paskui lygiai taip pat inertiškai su stichijos jėga išniro sukeldami cunamio dydžio bangą…“

Tegul kiekviena diena atneša mums vis daugiau Laimės ir Džiaugsmo, lai išsipildo drąsiausi mūsų sapnai, ketinimai ir svajonės!

 

Sielos išlaisvinimas 2019 01 29 d.

Moteris atėjo į sąmoningo kvėpavimo sesiją. Pasiprašo vietos prie šildytuvo, nes labai myli šilumą. Neilgai trukus, dingsta elektra :(…kai po to išaiškėja, elektros sutrikimai dažnai pasitaiko ir ji prie to jau priprato 🙂 Man ateina suvokimas, kad kažkur pas ją užspausta energija ir ji tiesiog neprateka…Pasiūlau ateiti energetiniam seansui ir mes po kelių dienų susitinkame. Prasideda seansas, energijos dirba, dažniausia atėjus žmogui pirmą kartą vyksta ilgas valymas.. Kai uždedu rankas ant krūtinės, jaučiu, kad reptilija pabudusi ir žiauriai pikta..bbbrrr…procesas tęsiasi ir po kurio laiko ją ištraukiu…Uždedu rankas ant krūtinės, tikrinu ar nieko neliko:)…Viskas gerai, jos nebėra…Bet džiaugsmo ir dėkingumo iš Sielos nesulaukiu, klausau nekvėpuodama – nieko negirdžiu:(… po kurio laiko, išgirstu, kad turiu eiti parsinešti Sielą į požemių karalystę…Sutrinku, nes jau kelinta diena kartojasi tas pats scenarijus – keliauju į požemių karalystę…Man pakartoja dar kelis kartus: „turi eiti ją parnešti“. Kviečiu Motiną Mariją į pagalbą, tačiau ji atsisako padėti, sako: „šį kartą eisi viena“…Derėtis laiko nėra, ir aš leidžiuosi į požemių karalystę, manęs ateina pasitikti valdovas su nuleistu kapišonu ant akių, aš paaiškinu ko atėjau, jis sako, jog ta moteris neatsiprašė Dievo ir neatgailavo dėl padarytų klaidų gyvenime. Aš nežinau, ar moteris tiki į Dievą, mes apie tai nekalbėjome, bet pasakau garsiai ką ji turi padaryti ir ji neprieštarauja. Po kurio laiko tamsos valdovas atneša man moters Sielą. Aš paimu ją į delnus ir toks jausmas, kad laikau ledo gabalą, taip krato šaltis, o čia dar atnešė Sielą, kuri sušalusi į ledą. Bandau ją šildyti malda, glaudžiu prie savo Triklostės liepsnos ir jaučiu, kad joje ima atbusti gyvybė. Įdedu ją į moters Širdį, statome Širdies šventyklą, sostą Sielai, meilės energija srūva per delnus šildo Triklostę Ugnį. Išgirstu, kad moteris turės dirbti ateityje mokydama žmones gyventi, pasakodama jiems subtiliausius dalykus iš kur viskas atsiranda ir dėl ko…

Po to, atsistoju priešais ją. Jaučiu, kad turiu nuimti kažkokius karolius nuo kaklo, nuplėšiu juos ir suvokiu, kad tai netikras kryžius, po to nuimu nuo juosmens diržą, kaip virvę ir tada nuvelku jos tamsų apdarą, lyg tai buvęs vienuolis, lyg kažkoks dvasinis šventikas, bet meilės Dievui jis neturi, būtent tada ir išdavė Dievą, nusigrežė nuo jo. Paklausia garsiai:  “ Ar tu tiki į Dievą?“ Moteris sako, savotiškai taip, aš netikiu į Motiną Mariją, Jėzų…Tada „ateina“ paaiškinimas garsiai, kaip vėliau išsiaiškinome jos Sielai, kas yra Dievas? Dievas – tai tavo kūrėjas. Tu esi jo dalis. Ir pažįsti jį tiek, kiek pažįsti save. Tik pažindama save – gali atrasti Dievą savyje.

Kalbamės po seanso, pasirodo, moteris mokosi astrologijos jau kelinti metai ir gerai žino, kad ji yra prisidirbusi dvasinėje srityje ir bent kelis kartus buvusi vienuoliu ar vienuole…

Man įdomu, ar jai šalta buvo dėl to, kad Siela buvo sušalusi beveik į ledą?…Gyvenimas parodys:)

 

Sielos išlaisvinimas 2019 01 28 d.

Mergina serga depresija, ji skiriasi su vyru. Santykiai sudėtingi. Turėjo persileidimą. Iš pokalbio suprantu, kad tai karma, kurią ji turi atkentėti.

Prasideda energetinis seansas, vyksta stiprus valymas, galvos zona stipriai užteršta, ima pykinti…Po to uždedu rankas ant krūtinės, reptiloidas miega 🙂 dar ne laikas  jam busti:)…

Atsistoju priešais, girdžiu Motina Marija sako: „reikia ištraukti reptiliją“, sakau ji dar miega:(…galima išlupti ir miegančia, bet geriau, kai prabunda…Jaučiu, kad sustiprina energiją, ir nukreipia spinduliuką į merginos krūtinės centą, kur miega pūkis – baisulis, kaip kažkada Egipte, reptiliją pavadino Gražinutė:)

Uždedu rankas ant krūtinės centro ir jaučiu, kaip Pūkis-baisulis  ima riaumoti ir keikti mane:))…Nustembu, kokio stiprumo spindulėlis buvo paduotas, kad jį išvertė iš sapno:) Ištraukiu jį be didelio vargo. Bet Sielos – negirdžiu…

Motina Marija sako, turėsime eiti ją parsinešti. Leidžiuosi į požemių karalystę, krato šaltis, labai nejauku. Prašau, kad mergina atsiprašytų Dievo, kad nutrauktų visas kada nors pasirašytas sutartis, pažadus, įsipareigojimus su tamsos valdovais, pasakyk, kad nesutinki jiems tarnauti, kad nuo šiandien tavo pasirinkimas eiti su Dievo Meile Širdyje. Motina Marija atneša jos Sielą. Ji tokia mažytė ir sustingusi, tarsi būtų negyva, bet po truputėlį ji atgyja, įdedu Sielą merginai į Širdį. Sukuriame Šventyklą Širdyje, sostą Sielai, atsigauti, prabusti ir gyventi, ilsėtis kai bus pavargusi.

Atsistoju priešais ir matau, kaip mergina, buvusiuose įsikūnijimuose pardavinėjo save už pinigus, kituose įsikūnijimuose, būdamas vyras pardavinėjo moterų kūnus seksualiniams išnaudojimams…Šitaip sukūrė karmą, pardavė savo Sielą tamsai. Girdžiu žodžius, dėl to, merginos Meilės energija niekada nepasiekia žmogaus širdies…

Mergina praverkia visą seansą, ji nuoširdžiai gailisi. Tyros, šviesios energijos užpildo jos auros skyles Meile ir Gailestingumu, Atjauta ir Švelnumu. Dar sako jai, išmok mylėti save, rūpintis savimi su meile ir viskas dabar susitvarkys :)…

Kai ji atsimerkia – akys spindi Šviesa ir skleidžia meilę…

Dėkoju Tau, Motina Marija. Tu tikrai žinai, kaip gali Žmogui skaudėti, jeigu jo nemyli…jeigu jis negali suteikti kitam žmogui Meilės jausmo…

 

Sielos išlaisvinimas 2019 01 25 d.

Atvažiuoja moteris iš Žemaitijos. Prabudusi reptilija ant Triklostės liepsnos. Prasidėjus energetiniam seansui, einant link moters jaučiu didžiulį skausmą ir kančią, verkti norisi. Energijos iškarto eina prie darbo, reikia ištraukti reptiliją. Sekasi ganėtinai sunkiai, kartais jas galima ištraukti gana paprastai, nors tokių atvejų, tiesą sakant mažai 🙂 Jaučiu, kaip padidinamas srautas aukšto dažnio energijų, pasidaro labai karšta, vyksta kova, reptilija ima kalbėti man nesuprantama kalba, mintyse kalbu violetinės liepsnos liepimą, kuris reptiliją degina, ir jis ima lauk:) …pagaliau viskas baigiasi…

Uždedu rankas ant Triklostės liepsnos, girdžiu prašymą, maldavimą: „padėk man“, „ištrauk mane iš čia“…

Suprantu, kad Siela šaukiasi pagalbos, ji įkalinta tamsos požemiuose. Prašau Motinos Marijos pagalbos. Aš laukiu nuošaliau ir girdžiu, kaip Motina Marija kalbasi su tamsos valdovu. Šalta, be galo šalta čia…Drebu visa.. Pagaliau ji ateina, ir atiduoda man moters Sielą, aš pradedu verkti, jaučiu neapsakomą skausmą ir kančią, negaliu suvaldyti ašarų ir žliumbiu balsu visa drebėdama. Delnuose šildau moters Sielą, kalbu madas, priglaudžiu prie savo Triklostės liepsnos ir po kurio laiko rankos tiesiasi įdėti Sielą į moters Širdį.

Prisijungia Motina Marija, ji taria gražiausius žodžius Sielai, moters Širdyje, sukuria Šventyklą Dievui,  padeda moteriai sukurti jos Sielai sostą…

Neapsakomas džiaugsmas užpildo ne tik mano, bet ir moters Širdį. Gera gyventi ir padėti Žmonėms išsilaisvinti 🙂

 

Sielos išlaisvinimas

Ryte skubu į parduotuvę, lauke šalta, pasnigę, slidu…einu prie automobilio, priešais mane ateina maža senutė, sulinkusi, su lazdele. Kai tik aš atkreipiu į ją dėmesį, ji pakelia galvą ir mūsų žvilgsniai susitinka. Pirma mintis „reikia ją pavežti“, tuoj įsijungia protas, „ką čia dabar lysi žmogui į akis, tegul moteris eina sau ramiai“. Atsisėdu į automobilį.  Močiūtė paėjusi šiek tiek toliau atsisėda ant suoliuko, „antras šansas“ galvoju:), dabar tikrai einu paklausti:) „Močiute, ar toli išsiruošėt, gal pavežti reikia“„Einu vaikeli į parduotuvę, ten toli…“ „Ar iki Akropolio, klausiu“, „Taip“. Tai aš jus galiu pavežti, nuo čia apie 2 km. jums sunku eiti, o aš kaip tik ten važiuoju. Močiutė sutinka:), aš beveik įsikeliu ją į automobilį, močiutė mažutė, įlipti jai sunku…Važiuojant klausiu: „o kodėl taip toli pėstute einate“ „Į ligoninę guldo, ten yra pirkti bulkučių, kurios nepelyja“ Nuvykstame mudvi iki Akropolio, susitariame, kad aš paliksiu atrakintą automobilį, jeigu ji grįžtų anksčiau. Aš nulekiu į parduotuvę, ko važiavau – neradau:)…bėgu į šalia esančią parduotuvę, močiutė dar neatėjusi, greitai apsiperku, dar paimu močiutei nepelyjančio pjaustyto batono, jogurto ir skubu atgal. Žiūriu, močiutė ateina:) Susėdame ir riedame namolio. Močiutė džiaugiasi, kad pasisekė, šitaip slidu ir eiti niekur nereikėjo ir bulkučių rado nupirkti:) Klausiu močiutės, „kiek jums metų“, ji neprisimena, sako: „gimiau 1937 m. kovo mėn. neprisimenu kokią dieną.  Turiu dukrą, ale mudvi nelabai sugyvenam“ Parvežu ją kaip įmanoma arčiau namų, atiduodu batoną su jogurtu, močiutė dėkoja, dėkoja:) ir mes išsiskiriame….

Šeštadienio vakaro malda skiriama Žemės planetos Triklostei liepsnai. Po maldos jungėsi Mokytojai energetiniam seansui. Mindaugas pakvietė mane atsistoti į centrą, pradėjo eiti stiprios energijos, pasakiau Mokytojams, kad sergu ir galiu neatlaikyti aukštų vibracijų, jie tik nusijuokė, fizinis kūnas atlaikys:)…Išgirstu, kad turiu pasikviesti Robertą (vardas pakeistas), pradeda energijos dirbti su tuo žmogumi, valo jo energetinį lauką, energijos dažnis vėl pasikeičia ir rankos pakyla iki Roberto Triklostės liepsnos, pradeda žadinti reptiliją, kuri „saugo“ žmonių Triklostę liepsną. Neilgai trukus ji ima kalbėti reptilijų kalba, kaip aš suprantu, ima pykti ant manęs, kad svilinu ją šviesa. Traukdama lauk reptilijas, paprastai kalbu violetinės liepsnos liepimą, kuris sustiprina energijas, tačiau, kai reptilija pasižadina, būna sunku susikaupti maldai nes ji ima pykti ant manęs garsiai :)…Neilgai trukus reptiliją išimu, atsiprašau jos ir transformuoju ją į Meilę. Paprastai, kai reptililijos nebelieka, išlaisvinta Siela ima verkti ir dėkoti už suteiktą jai laisvę, tačiau šį kartą – mirtina tyla. Dar pasitikrinu, ar tikrai ištraukiau reptiliją, būna, kad ji dar labiau pasislepia, bet šį kartą – ne, Siela tyli…

Ką daryti? Kas gali jam padėti? Sielos nėra.

Dešinės rankos delnas uždengia mano akis, nusisuku į kitą pusę ir jaučiu, kaip leidžiuosi į požemių karalystę, pas tamsos valdovus, atėjusi pas juos, prašau kad atiduotų Roberto Sielą. Tyla. Atsiklaupiu ir prašau Motinos Marijos pagalbos, komanda pradeda garsiai melstis Motinai Marijai…Ašaros byra skruostais, pradedu atsiprašinėti už tą žmogų ir jie pagaliau atiduoda Roberto Sielą. Nešu ją, tarsi neščiau didžiausią brangenybę Žemėje,  Žmogaus Sielą. Mintyse sukasi žodžiai, kuriuos ištariu Robertui, jis savo Širdyje, turi padaryti Sostą Sielai, kuriame ji galėtų atsigauti, nes dabar ji labai silpna ir sužeista šalčio, kuris vis dar sklido nuo jos, žmogus drebėjo…Komanda sustojusi ratu giedojo Maitrėjos mantrą, su meile, švelnumu. Šildėme žmogų ir jo Sielą. Kol aplinka ir Širdis ėmė šilti 🙂 Pasidarė jauku ir gera:)

Staiga prieš akis iškyla močiutė, kurią ryte vežiau į parduotuvę,…girdžiu: „Jeigu tu būtum jai nepadėjusi, šio seanso būtų nebuvę. Ryte, buvo patikrintas tavo gailestingumas“.

Po to prasidėjo antroji seanso dalis. Irutė pajautė, kad ji turi atsistoti už Roberto nugaros, ir paprašė mergaitės, kuri pas mus naujokė, kad atsistotų priekyje. Vėl jungėsi energijos darbui, tačiau, darbas vyko energetiniame lygyje, žmonių kūnų nelietė. Dirbome visa komanda. Valė, po to pradėjo pildyti Šviesa ir Meile. Priėjau ir pasukau mergaitę, kuri stovėjo Roberto priekyje, į jį, pajaučiau, kad jai laikas atsisukti. Irutė, kuri stovėjo už nugaros, buvo kaip Motina, kaip Motinos Marijos palaiminimas jam…

O kas ta mergina, kuri stovi atsisukusi į jį?

 

 

2017.12.19 Sielos išlaisvinimas

A vida requer cuidado. Os amores tambem. Flores e espinhos são belezas que se dão juntas. Não queira uma só, elas não sabem viver sozinhas... Quem quiser levar a rosa para sua vida, terá de saber que com elas vão inúmeros espinhos. Não se preocupe, a beleza da rosa vale o incômodo dos espinhos... Padre Fábio de Melo

Moteris, apie 12 metų kenčia skausmo priepuolius virškinamajame trakte ir galvoje, kurie būna dažnai ir tęsiasi dvi paras.

Tuo metu kai pradeda skaudėti, vaistai nepadeda, šiek tiek skausmą numalšina karšta vonia.

 Nuolatinis gyvenimas kančioje.

Pas mane ji atėjo prieš du mėnesius. Pasipasakojo, kad praėjo daug daktarų, bet skausmas nedingo.

Žmogus meldžiasi, kartais vaikšto į kvėpavimo praktikas, bet rezultatų nėra.

Iš pradžių dariau jai energetinius seansus, traukiojau „tamsiukus“, kurių buvo prilindę visur. Susitarėme, kad jeigu prasidės skausmo priepuolis, ji man paskambins. Vieną rytą ji parašė sms ir aš nuėjau pas ją į namus. Skausmas iškėlė į paviršių dar keletą „tamsiukų“, atsisėdau šalia jos, rankas uždėjau ant galvos ir supratau, kad tai migrena, nes man tas pulsuojantis skausmas labai pažįstamas. Paprašiau, kad ji kvėpuotų sąmoningu kvėpavimu, paaiškinau kaip tai daryti ir ji kvėpavo, o aš rankose laikiau jos galvą. Tekėjo stiprios Meilės energijos. Gal po 30 min. skausmas nurimo. Jos Širdies taurė ir visas kūnas užsipildė meilės energija ir spazmai baigėsi.

Grįžau namo laiminga, kad taip lengvai radau vaistus ligai numalšinti. Moteris vieną kartą per savaitę, o  vėliau du kartus ateidavo sąmoningo kvėpavimo sesijai, per kurį pasijungdavo energijos ir dirbdavo su jos energetika. Skausmas pasidarė vos juntamas, o vėliau ir visai dingo, kol vieną dieną grįžo su didžiausiais spazmais :((

Mane ištiko šokas :), kaip?  iš kur? Juk atrodė, kad viską darome teisingai, taip kaip moko Mokytojai, kaip sako Širdis,  atrodo, kad žmogus jau išmoko, nepykti, nesijausti auka, nebūti kategoriška…tik mylėti, džiaugtis, svajoti ir kurti gražų gyvenimą:)

Bet, gyvenime tai įmanoma ne visada…

Atėjus sekančiam mūsų susitikimui, atsisėdau maldai, prašiau Dievo, kad padėtų, jeigu gali,  moteris mokosi mylėti, stengiasi iš paskutiniųjų būti gera, ką ji daro ne taip, kad liga sugrįžta? Prašiau pagalbos. Prisijungė Egipto Dievybė Sekhmet (moteris su katės galva) ji sakė norinti jai padėti, nes pažįsta ją ir ims ją globoti 🙂 Prisiminiau, kaip prieš keletą susitikimų tai moteriai po seanso pasiūliau įsigyti kačiuką, toks jausmas buvo, kad kačiuko švelnumas joje pažadintų giliai paslėptą meilę, matyt Sekhmet jau tada jungdavosi prie gydymo.

Kalbėjausi su Motina Sekhmet, ji pasakė kad jos Sielos dalis uždaryta J, aš taip ir galvojau, tik kaip ją išlaisvinti, kieno paprašyti pagalbos? Sekhmet patarė kreiptis į Pasaulio Motiną 🙂 Aš susikaupiau ir stengiausi užmegzti ryšį su Pasaulio Motina. Ji atėjo:) ir sutiko pagelbėti 🙂

 Nusivedė mane į požemių karalystę pas tamsos valdovus ir paprašė grąžinti tos moters Sielą. Tamsos valdovas atidavė man jos Sielą į rankas, aš sunerimau, nes moteris į seansą dar nebuvo atėjusi, aš tik ruošiausi seansui…Pasaulio Motina patarė moters Sielą priglausti prie Širdies ir šildyti ją, žadinti jos gyvybę, kol ateis moteris.

Kai ji atėjo, paprašiau, kad atsisėstų šalia, susikauptų, „įeitų“ į savo Širdį ir sukurtų savo Sielai sostą.

Nebuvo laiko kada kalbėtis, bet kaip vėliau paaiškėjo, jau antra para ji tyliai vėl kentė  skausmą.

 

Ir tada ateina suvokimas, koks stiprus turi būti žmogaus tikėjimas ir pastangos gyventi meilėje ir džiaugsme, kai Siela uždaryta kalėjime.

O kai Siela kalėjime – tamsa leidžia sau kenkti žmogui, įstumti jį į depresijos liūną, sutapatinti su tamsiausia kolektyvinės sąmonės dalimi ir pradeda žmogus pats kentėti, jaustis auka – nors atrodo, nėra dėl ko…ir skausmas, įtakotas liūdnų minčių… sugrįžta…

 

Toliau procesas tęsėsi per sąmoningą kvėpavimą,  prisijungusi Pasaulio Motina, kartu su moters Siela nutraukė visus įsipareigojimus, pažadus, priesaikas su tamsa. Moteris ėmė juoktis, kai išgirdo, kad tamsos durys užsidaro ir atsiveria durys, vartai į Šviesą :))

Kiek amžių kentėta, kiek išdavysčių, melo, intrigų, kančios sukėlė kažkada padaryti neteisingi pasirinkimai. Juk ne bereikalo liaudyje yra išlikęs posakis, „pardavė Sielą velniui“…Tik ar dažnai mes susimąstome, kaip tai įtakoja kai kurių žmonių gyvenimus…

Tikiu, kad sušilusi ir atsigavusi Siela, padės moteriai sustiprėti, padės jai atrasti gyvenimo džiaugsmą, meilę ir tikrąjį Dievą, kurio ji taip ilgai ir kantriai ieškojo, nes Siela žino tikrąjį Kelią namo 🙂